Sveikatos priežasties gidas

Pirkimo vadovas yra skirtas supaprastinti pirkimo procesą, suteikiant pirkėjui daugiau reikalingos ir struktūrizuotos informacijos. Pirkėjams pateikiamo pirkimo gido tikslas - palengvinti ir pagreitinti pirkimo procesą.

Žmogaus kūnas ir jame vykstantys gyvybiniai procesai yra vienas sudėtingiausių mums žinomų darinių. Pagarba savo sveikatai ir prevencinės sveikatos palaikymo priemonės kaip sportas bei reikalingų maistinių medžiagų subalansavimas leidžia užtirkinti pilnavertį organizmo funkcionavimą.

Siekdami palengvinti tinkamų maisto papildų paiešką, sukūrėme gidų sąrašą, kuris padės susikoncentruoti ties tuo, ko jums reikia, atsižvelgiant į įvairias kūno dalis ir sveikatos gerinimo tikslus.

Subcategories

Antioksidantai

Antioksidantas yra medžiaga, sušvelninanti poveikį ar užkertanti kelią laisvųjų radikalų atsiradimui žmogaus organizme arba paverčiančios juos mažiau reaktyvia forma. Taigi jie sulaiko oksidacijos procesą organizme. Šias medžiagas galima suskirstyti į natūralias (esančias gamtoje ar kai kuriuose maisto produktuose) ir sintetines (sukurtas dirbtinai ir gamtoje jų nėra atitinkamais kiekiais). Antioksidantai apima, pavyzdžiui, vitaminus C, E, B2 ir mineralinius cinko, seleno, vario, mangano elementus ir kt.
Amžius ir senėjimas

<h1>Ilgaamžiškumas ir jaunystės eliksyras</h1> Leiskite mums padėti jums pasiekti jūsų ilgaamžiškumą! Ilgas, sveikas ir aktyvus gyvenimas yra tai, ko dauguma iš mūsų nori! Laikas daro įtaką visoms mūsų kūno funkcijoms – nuo to, kaip greitai mąstome, ar mūsų ląstelės veikia optimaliai. Sumažėja gyvybiškai svarbių junginių gamyba. Jūsų gyvenimo kokybę senstant lemia įvairūs veiksniai, bet ar žinojote, kad daugelį jų galite valdyti?
Cukraus kiekis kraujyje

<h2>Cukraus kiekis kraujyje </h2> Hiperglikemija pasireiškia, kai kraujyje yra aukštas cukraus kiekis. Laikui bėgant tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų žmonėms, sergantiems diabetu. Svarbi diabeto valdymo dalis – dažnas gliukozės kiekio kraujyje tikrinimas, pavyzdžiui, prieš valgį, po valgio arba prieš miegą. Nuolat užsirašant gliukozės kiekį paprasčiau valdyti ligą, gydytojas efektyviau sudaro gydymo planą, esant reikalui informuoja, kokie vitaminai, reikalingi diabetikams tinka. Žinant, kada gliukozės kiekis kraujyje pakyla nuo tikslinio diapazono, galima pabandyti atkurti gliukozės kiekį kraujyje anksčiau nei atsiranda rimtesnės komplikacijos. <h2>Kaip padėti sau reguliuoti cukraus kiekį kraujyje?</h2> Vienas iš paprasčiausių būdų – sportas. Pratimai yra vienas geriausių ir veiksmingiausių būdų norint palaikyti reikiamą gliukozės kiekį kraujyje. Jei vartojami vaistai, kurie padidina insulino kiekį, reikia pasitarti su gydytoju, kad jis nustatytų geriausią laiką mankštai bei kokie pratimai tinkamiausi. Kitas būdas – analizuoti savo mitybos įpročius. Svarbu sekti angliavandenių suvartojimą. Naudinga žinoti, kiek angliavandenių gaunama su kiekvienu valgymu ar užkandžiavimu. Dietologas gali padėti sudaryti mitybos planą, kurį taikant galima valdyti angliavandenių suvartojimą ir užkirsti kelią padidėjusiam gliukozės kiekiui kraujyje. Mitybos planą rekomenduojama peržiūrėti su gydytoju. Gydytojas gali profesionaliai įvertinti jūsų diabeto gydymo planą, remdamasis konkretaus paciento sveikatos istorija nustatyti, kokie vitaminai, reikalingi diabetikams, tinka individualiam atvejui? Kai gliukozės kiekis kraujyje yra didelis, inkstai išskiria cukrų su šlapimu, pasiimdami vandenį. Dėl to kraujas tampa labiau koncentruotas, padidėja natrio ir gliukozės kiekis kraujyje. Negydoma liga gali sukelti gyvybei pavojingą dehidrataciją ir net komą. Reikia įprasti reguliariai tikrinti gliukozės kiekį kraujyje. Tinkamas diabeto valdymas ir kruopštus gliukozės kiekio kraujyje stebėjimas yra labai veiksmingos priemonės siekiant išvengti hiperglikemijos arba ją sustabdyti. <h2> </h2>
Virškinimo sistema

Virškinimo sistema arba virškinimo traktas yra organų rinkinys, kuris padeda vartoti maistą, jį mechaniškai ir chemiškai apdoroti, absorbuoti maistines medžiagas ir pašalinti nesuvirškintus ir nesuvirškinamus maisto komponentus. Pagrindinė funkcija yra maistinių medžiagų paėmimas iš maisto - virškinimas. Žmogaus virškinimo sistema yra beveik 8 metrų ilgio nuo burnos iki išangės ir ją sudaro dviejų tipų organai (virškinamojo trakto ir liaukų organai). Gerai veikianti virškinimo sistema yra esminė sąlyga medžiagų pasisavinimui bei gerai savijautai.
Energija ir fizinė būklė

Vitaminai energijai. Kūno energija ir bendra fizinė būklė yra labai svarbi kiekvienam asmeniui, šiuo atžvilgiu taikoma formulė. Energingumas ir gera sveikata yra viena pagrindinių pilnaverčio gyvenimo sąlygų. Gerindami savo fizinę būklę mes geriname ir savo sveikatą. Savo fizinės būklės gerinimas ir energingumo didinimas yra neatsiejami šiuolaikinio spartaus gyvenimo tempo palydovai.
Širdis ir kraujagyslės

Širdis yra sunkiausiai dirbantis žmogaus kūno raumuo. Beveik krūtinės centre esanti sveika suaugusiojo širdis yra sugniaužto suaugusiojo žmogaus kumščio dydžio. Iki 70 metų žmogaus širdis plaks daugiau nei 2,5 milijardo kartų. Širdis visada dirba. Kasdien ji perpompuoja apie 7000 litrų kraujo. Vaiko širdis dirba taip pat sunkiai, kaip ir suaugusiojo širdis. Tiesą sakant, ramybės būsenoje kūdikio širdis gali plakti net nuo 130 iki 150 kartų per minutę. Suaugusio žmogaus širdis dažnai plaka nuo 60 iki 100 kartų per minutę. Širdies pumpavimo greitis palaipsniui lėtėja nuo gimimo iki paauglystės. Širdies ir kraujagyslių sistemoje kraujas cirkuliuoja visame kūne. Sveika širdies ir kraujagyslių sistema yra gyvybiškai svarbi aprūpinant kūną deguonimi ir maistinėmis medžiagomis <h5>Kaip veikia širdis</h5> Širdis yra didelis, raumeningas organas, kuris kraujagyslėmis pumpuoja kraują, užpildytą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, į kūno audinius. Ją sudaro: 4 kameros. 2 viršutinės kameros yra prieširdžiai. Jie gauna ir surenka kraują. 2 apatinės kameros yra skilveliai. Jie pumpuoja kraują į kitas jūsų kūno dalis. Proceso eiga: <ul> <li>Dešinysis prieširdis gauna kraujo iš kūno. Šiame kraujyje yra mažai deguonies. Tai yra kraujas iš venų.</li> <li>Dešinysis skilvelis pumpuoja kraują iš dešiniojo prieširdžio į plaučius, kad paimtų deguonį ir pašalintų anglies dioksidą.</li> <li>Kairysis prieširdis gauna kraujo iš plaučių. Šiame kraujyje yra daug deguonies.</li> <li>Kairysis skilvelis pumpuoja kraują iš kairiojo prieširdžio į kūną, aprūpindamas visus organus deguonies turinčiu krauju.</li> </ul> 4 vožtuvai. 4 vožtuvai yra aortos, plaučių, mitraliniai ir trigubiniai vožtuvai. Jie leidžia kraujui tekėti į priekį ir neleidžia tekėti atgal. Kraujagyslės. Atneša kraują į plaučius, kur deguonis patenka į kraują, o po to į kūną: <ul> <li>Apatinė ir viršutinė tuščioji vena iš dešiniojo prieširdžio iš organizmo atneša deguonies neturintį kraują.</li> <li>Plaučių arterija deguonies neturintį kraują nukreipia iš dešiniojo skilvelio į plaučius, kur deguonis patenka į kraują.</li> <li>Plaučių venos į kairįjį prieširdį atneša daug deguonies turinčio kraujo.</li> <li>Aorta iš organizmo iš kairio skilvelio nukreipia kraują, kuriame gausu deguonies.</li> </ul> Elektros sistema, stimuliuojanti širdies raumens susitraukimą. Arterijų ir venų tinklas taip pat perneša kraują visame kūne: <ul> <li>Arterijos perneša kraują iš širdies į kūno audinius.</li> <li>Venos grąžina kraują atgal į širdį.</li> </ul>
Cholesterolis

<h1>Kas yra cholesterolis?</h1> Cholesterolis yra vaškinė, riebalinė medžiaga, kuri randama organizme ir keliauja krauju. Žmogaus organizmui, kad jis tinkamai veiktų, reikia tam tikro kiekio cholesterolio - cholesterolio norma. Jis yra būtinas užtikrinant kraujagyslių funkcionavimą, padedant perdirbti riebalus ir yra svarbus formuojant ląstelių membranas. Be cholesterolio būtų sunku palaikyti normalų hormonų kiekį ir net reguliuoti natūraliai organizme susidarantį vitamino D kiekį. <h3>Skiriami du pagrindiniai tipai - MTL blogasis cholesterolis, ir DTL, gerasis cholesterolis.</h3> „Blogasis“(MTL) cholesterolis perneša cholesterolį į kūno audinius ir kraujagysles. MTL yra būdingas gebėjimas kauptis ant arterijų sienelių, jei jo gaminama per daug. Jei organizme šio cholesterolio yra per daug, perteklius nusėda ant kraujagyslių sienelių, todėl kyla širdies priepuolio ar insulto rizika. Mes nurodome padidėjusį MTL lygį, jei jo kiekis viršija 3,4 mmol / l. Priešingai, DTL cholesterolis padeda nukreipti cholesterolio perteklių atgal į kepenis ir taip užkirsti kelią jo nusėdimui kraujagyslėse. DTL vertė gali būti didelė, mažiausiai 1,2 mmol / l vyrams ir 1,0 mmol / l moterims. „Gerasis“ (DTL) cholesterolis perneša cholesterolio perteklių iš audinių ir kraujagyslių atgal į kepenis, kur jis iš organizmo pašalinamas. Taip jis padeda apsisaugoti nuo širdies ligų. Taigi, kuo didesnis DTL lygis organizme, tuo geriau. Trigliceridai yra kita riebalų rūšis, kuri gali kauptis organizme. Didelis trigliceridų kiekis kartu su mažu DTL cholesterolio kiekiu taip pat padidina širdies ligų ir diabeto riziką. Sveika gyvensena yra vienas iš svarbiausių būdų mažinant cholesterolio kiekį ir gerinant sveikatą. Natūralios biomedžiagos, pavyzdžiui, paimtos iš česnako (arba, dar geriau, iš fermentuotos juodojo česnako), iš sidabrinio beržo (Betula pendula), iš bosvelijos ir žaliosios arbatos lapų, labai padeda palaikyti optimalę cholesterolio normą.
Imunitetas

Kas yra imuninė sistema? Jūsų imuninė sistema yra sudėtingas ląstelių, audinių ir organų tinklas. Kartu jie padeda organizmui kovoti su infekcijomis ir kitomis ligomis. Kai jūsų organizme įsiskverbia tokie mikrobai kaip bakterijos ar virusai, jie puola ir dauginasi. Tai vadinama infekcija. Infekcija sukelia ligą, dėl kurios jūs sergate. Jūsų imuninė sistema apsaugo jus nuo šios ligos, kovodama su mikrobais. Kokios yra imuninės sistemos dalys? Imuninė sistema turi daug skirtingų dalių, įskaitant: <ul> <li>Jūsų oda, kuri gali padėti išvengti mikrobų patekimo į kūną</li> <li>Gleivinės, kurios yra drėgnos, vidinės kai kurių organų dangos ir kūno ertmės. Jie gamina gleives ir kitas medžiagas, kurios gali sulaikyti mikrobus ir su jais kovoti.</li> <li>Baltieji kraujo kūneliai, kovojantys su mikrobais</li> <li>Limfinės sistemos organai ir audiniai, tokie kaip užkrūčio liauka, blužnis, tonzilės, limfmazgiai, limfagyslės ir kaulų čiulpai. Jie gamina, kaupia ir neša baltuosius kraujo kūnelius.</li> </ul> Kaip veikia imuninė sistema? Jūsų imuninė sistema gina kūną nuo medžiagų, kurios, jos manymu, yra kenksmingos ar pašalinės. Šios medžiagos vadinamos antigenais. Tai gali būti mikrobai, tokie kaip bakterijos ir virusai. Jie gali būti chemikalai ar toksinai. Tai taip pat gali būti ląstelės, kurios yra pažeistos dėl tokių dalykų kaip vėžys ar saulės nudegimas. Kai jūsų imuninė sistema atpažįsta antigeną, ji jį puola. Tai vadinama imuniniu atsaku. Dalis šio atsako yra antikūnių gamyba. Antikūniai yra baltymai, kurie veikia antigenus atakuoti, susilpninti ir sunaikinti. Jūsų kūnas taip pat verčia kitas ląsteles kovoti su antigenu. Vėliau jūsų imuninė sistema prisimena antigeną. Jei vėl pamatys antigeną, ji gali jį atpažinti. Tai greitai išsiųs tinkamus antikūnius, todėl daugeliu atvejų jūs nesusirgsite. Ši apsauga nuo tam tikros ligos vadinama imunitetu. Kokios yra imuniteto rūšys? Yra trys skirtingi imuniteto tipai: <ul> <li>Įgimtas imunitetas yra apsauga, kuria esate įgimę. Tai yra pirmoji jūsų kūno gynybos linija. Tai apima barjerus, tokius kaip oda ir gleivinės. Jie neleidžia kenksmingoms medžiagoms patekti į organizmą. Jis taip pat apima keletą ląstelių ir chemikalų, kurie gali užpulti svetimas medžiagas.</li> <li>Aktyvus imunitetas, dar vadinamas adaptaciniu imunitetu, susidaro, kai esate užkrėstas ar paskiepytas svetima medžiaga. Aktyvus imunitetas paprastai būna ilgalaikis. Dėl daugelio ligų jis gali trukti visą gyvenimą.</li> <li>Pasyvus imunitetas atsiranda, kai gaunate antikūnius prieš ligą, užuot juos gaminę per savo imuninę sistemą. Pavyzdžiui, naujagimiai turi antikūnių iš savo motinų. Žmonės taip pat gali gauti pasyvų imunitetą per kraujo produktus, kuriuose yra antikūnių. Toks imunitetas suteikia jums apsaugą iš karto. Bet tai trunka tik kelias savaites ar mėnesius.</li> </ul> Kas gali būti blogai su imunine sistema? Kartais žmogui gali atsirasti imuninis atsakas, nors realios grėsmės nėra. Tai gali sukelti tokių problemų kaip alergija, astma ir autoimuninės ligos. Jei sergate autoimunine liga, imuninė sistema per klaidą atakuoja sveikas jūsų kūno ląsteles. Kitos imuninės sistemos problemos kyla, kai imuninė sistema veikia netinkamai. Šios problemos apima imunodeficito ligas. Jei sergate imunodeficito liga, sergate dažniau. Jūsų infekcijos gali trukti ilgiau ir gali būti rimtesnės ir sunkiau gydomos. Tas dažnai yra genetiniai sutrikimai. Yra ir kitų ligų, kurios gali paveikti jūsų imuninę sistemą. Pavyzdžiui, ŽIV yra virusas, kuris kenkia jūsų imuninei sistemai, sunaikindamas baltąsias kraujo ląsteles. Jei ŽIV negydomas, tai gali sukelti AIDS (įgytą imunodeficito sindromą). AIDS sergančių žmonių imuninė sistema labai pažeidžiama, neturi pakankamos apsaugos nuo ligų.
Kepenys

Kepenys yra vienas iš svarbiausių žmogaus kūno organų. Kepenys reguliuoja daugumos cheminių medžiagų kiekį kraujyje ir išskiria produktą, vadinamą tulžimi. Tai padeda pašalinti kepenų atliekas. Visas kraujas, paliekantis skrandį ir žarnas, praeina per kepenis. Kepenys apdoroja šį kraują ir skaido, subalansuoja ir sukuria maistines medžiagas, taip pat metabolizuoja vaistus į formas, kurias lengviau naudoti likusiam kūnui arba kurios nėra toksiškos. Su kepenimis buvo nustatyta daugiau nei 500 gyvybiškai svarbių funkcijų. Kai kurios žinomesnės funkcijos yra šios: <ul> <li>Tulžies gamyba, kuri padeda virškinti atliekas ir skaidyti riebalus plonojoje žarnoje</li> <li>Tam tikrų baltymų gamyba kraujo plazmai</li> <li>Gamyba cholesterolio ir specialių baltymų, padedančių pernešti riebalus per kūną</li> <li>Gliukozės perteklius paverčiamas glikogenu saugojimui (glikogenas vėliau gali būti paverstas atgal į gliukozę energijai gauti), taip pat, norint subalansuoti ir pagaminti gliukozę.</li> <li>Aminorūgščių, kurios sudaro baltymų pagrindą, kiekio kraujyje reguliavimas</li> <li>Hemoglobino apdorojimas, norint naudoti jo geležies kiekį (kepenys kaupia geležį)</li> <li>Nuodingo amoniako pavertimas karbamidu (karbamidas yra galutinis baltymų metabolizmo produktas ir išsiskiria su šlapimu)</li> <li>Vaistų ir kitų nuodingų medžiagų kraujo valymas</li> <li>Kraujo krešėjimo reguliavimas</li> <li>Atsispiria infekcijoms, sukurdamas imuninius veiksnius ir pašalindamas bakterijas iš kraujotakos</li> <li>Bilirubino pašalinimas, taip pat iš raudonųjų kraujo kūnelių. Jei kaupiasi bilirubinas, oda ir akys pagelsta.</li> </ul> Kai kepenys suskaido kenksmingas medžiagas, jos šalutiniai produktai išsiskiria į tulžį ar kraują. Šalutiniai tulžies produktai patenka į žarnyną ir palieka kūną išmatų pavidalu. Kraujo šalutiniai produktai filtruojami inkstuose ir palieka kūną šlapimo pavidalu.
Raumenys

Raumenų sistema yra atsakinga už žmogaus kūno judėjimą. Prie griaučių sistemos kaulų pritvirtinta apie 700 įvardytų raumenų, kurie sudaro maždaug pusę žmogaus kūno svorio. Kiekvienas iš šių raumenų yra atskiras organas, sukonstruotas iš griaučių raumenų audinio, kraujagyslių, sausgyslių ir nervų. Raumenų audinys taip pat yra širdies, virškinimo organų ir kraujagyslių viduje. Šiuose organuose raumenys padeda judinti medžiagas visame kūne. Visi raumenys yra pagaminti iš tos pačios medžiagos, tam tikro elastingo audinio (panašaus į medžiagą guminėje juostoje). Tūkstančiai ar net dešimtys tūkstančių mažų skaidulų sudaro kiekvieną raumenį. Jūsų kūne yra trys skirtingi raumenų tipai: lygieji raumenys, širdies (tarkim: KAR-dee-ak) ir griaučių (tarkim: SKEL-uh-tul) raumenys. Raumenų sistema yra atsakinga už žmogaus kūno judėjimą. Prie griaučių sistemos kaulų pritvirtinta apie 700 įvardytų raumenų, kurie sudaro maždaug pusę žmogaus kūno svorio. Kiekvienas iš šių raumenų yra atskiras organas, sukonstruotas iš griaučių raumenų audinio, kraujagyslių, sausgyslių ir nervų. Raumenų audinys taip pat yra širdies, virškinimo organų ir kraujagyslių viduje. Šiuose organuose raumenys padeda judinti medžiagas visame kūne.
Nervų sistema
Oda
Lieknėjimas